- apsikauti
- apsikáuti tr., intr. pamilti; pamėgti: Ir pati jauna, ir vaikų keletas, o kitą mergą kaip apsikavo Žem. Senė vaiką apsikãvo, supa dieną naktį Užv. Senės jaunais apsikáuna Kltn. Avis vieną vaiką apsikãvo, o į kitus nė skersa neveiza Grg. Apsikavo vaikis mergą, t. y. įsimalonėjo J. Bernas su merga apsikóvė J. Mergė vaikį apsikãvo J(Ms). \ kautis; antsikauti; apsikauti; nusikauti; pasikauti
Dictionary of the Lithuanian Language.